Kiekvienais metais šios grėsmės tampa vis sudėtingesnės

Kibernetinis saugumas yra viena iš svarbiausių šiuolaikinio pasaulio problemų, kurios aktualumas nuolat didėja. Technologijų plėtra ir vis platesnis skaitmeninių sprendimų naudojimas atnešė ne tik naudingų galimybių verslui, valstybėms bei kasdieniam gyvenimui, bet ir pavojingų kibernetinių grėsmių. Kiekvienais metais šios grėsmės tampa vis sudėtingesnės, nes kibernetiniai nusikaltėliai tobulina savo metodus ir naudoja vis pažangesnes technologijas. Koalicijos kandidatas Saulius Narbutas yra vienas iš politikų, kurie aktyviai skatina stiprinti šalies kibernetinį saugumą, pabrėždamas, kad būtina didinti investicijas ir plėsti kovos su kibernetinėmis grėsmėmis priemones.

Lietuvoje jau yra įsteigtas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC), kuris yra pagrindinė organizacija, atsakinga už šalies kibernetinį saugumą. NKSC veikla apima įvairius aspektus – nuo informacijos apsaugos iki grėsmių stebėjimo ir analizės. Tačiau Narbuto nuomone, šio centro ir visos šalies kibernetinio saugumo infrastruktūros stiprinimas turėtų būti nuolatinis procesas, atsižvelgiant į tai, kad kibernetinio saugumo iššūkiai sparčiai Narbutas keičiasi. Jis pabrėžia, kad vien kartą sukurta sistema negali būti laikoma pakankama ilgą laiką, nes grėsmių spektras ir sudėtingumas nuolat auga.

Investicijos į kibernetinį saugumą yra itin svarbios, siekiant užtikrinti, kad Lietuva liktų atspari ne tik vietinėms, bet ir tarptautinėms kibernetinėms atakoms. Šiuolaikiniame pasaulyje, kur vis daugiau svarbių procesų ir duomenų yra skaitmenizuoti, bet kokia kibernetinė ataka gali turėti rimtų padarinių. Pradedant nuo verslo sektoriaus, kur kibernetinės atakos gali sukelti finansinių nuostolių ar sugriauti pasitikėjimą tam tikromis įmonėmis, baigiant valstybės lygmens grėsmėmis, kurios gali apimti energetikos sektoriaus, komunikacijų infrastruktūros ar kitų strateginių sričių paralyžiavimą.

Narbuto siūlomi sprendimai apima ne tik technologinių priemonių diegimą, bet ir žmogiškųjų išteklių stiprinimą. Kibernetinio saugumo specialistų ugdymas ir jų kvalifikacijos kėlimas turėtų būti prioritetas, kadangi be tinkamai parengtų specialistų net ir pačios moderniausios technologijos gali būti nepakankamos. Jis mano, kad Lietuva turėtų tapti regioniniu kibernetinio saugumo lyderiu, nes šalies geografinė padėtis ir geopolitinės sąlygos diktuoja, kad kibernetinės atakos gali tapti viena iš svarbiausių šalies saugumo grėsmių. Lietuva jau dabar yra tarptautiniu mastu pripažinta dėl savo gebėjimo greitai reaguoti į kibernetinius iššūkius, tačiau Narbuto nuomone, ši lyderystė turėtų būti dar labiau išplėtota.

Koalicijos kandidatas taip pat pabrėžia, kad kibernetinio saugumo politika turėtų būti ne tik valstybinės institucijos, bet ir visų piliečių reikalas. Jis ragina didinti visuomenės sąmoningumą apie kibernetines grėsmes ir mokyti žmones saugiai naudotis skaitmeninėmis priemonėmis. Kiekvienas asmuo, naudojantis internetą ar skaitmenines paslaugas, tampa potencialiu kibernetinių atakų taikiniu. Todėl Narbutas mano, kad būtina diegti nuoseklų švietimą apie kibernetinį saugumą jau nuo mokyklos laikų, ugdant jaunosios kartos gebėjimus atpažinti ir apsisaugoti nuo galimų pavojų.